Apipjaustymas

   

Pr 17

1 Kai Abramas buvo devyniasdešimt devynerių metų, VIEŠPATS pasirodė jam ir tarė: „Aš esu Dievas Visagalis. Eik mano keliu ir būk be priekaišto. 

2 Aš padarysiu sandorą tarp savęs ir tavęs; padarysiu tave be galo gausingą“.

 Sudaryti sandorą yra daug būdų, bet dievas eilinį kartą pasirodo esąs iškrypėlis:

 Pr 17

10 Tokia yra mano sandora, kurios laikysies, tarp manęs ir tavęs ir tavo palikuonių po tavęs: kiekvienas vyriškis iš jūsų bus apipjaustytas. 

11 Apipjaustysite apyvarpės odelę, ir tai bus ženklas sandoros tarp manęs ir jūsų. 

Dievui neužtenka, kad pats apsipjaustytum, jo iškrypėliškas būdas reikalauja daugiau apyvarpių:

Pr 17

12 Per jūsų kartas kiekvienas vyriškis iš jūsų, sulaukęs aštuonių dienų, bus apipjaustytas; taip pat namuose gimęs vergas ar pirktinis iš pašaliečio, kuris nėra iš tavo palikuonių. 

13 Abu – ir vergas, gimęs tavo namuose, ir nupirktas už tavo pinigus, – turi būti apipjaustyti. Taip bus mano sandora jūsų kūne amžina sandora“. 

O kad apyvarpių tiekimas į dangų nesustotų, numatyta ir bausmė:

Pr 17

14 Neapipjaustytas vyriškis, – kiekvienas, kurio apyvarpės odelė nėra apipjaustyta, – tas asmuo bus nukirstas nuo savo giminės. Jis sulaužė mano sandorą“. 

Neaišku, ką dievas su tomis apyvarpėmis veikia danguje, bet matyt yra jam gyvybiškai reikalingos. Pritrūkus jų, dievui taip aptemsta protas, kad jis vos neužmuša Mozės:

Iš 4

24 Atsitiko, kad kelionės metu, nakvojant vienoje užeigoje, VIEŠPATS pasitiko Mozę ir bandė jį užmušti. 

Mozę išgelbėjo netikėtai atsiradusi apyvarpė, gražinusi dievui protą:

Iš 4

25 Bet Zipora, paėmusi titnagą, nupjovė savo sūnaus apyvarpės odelę ir palietė ja Mozės kojas, tardama: „Tu esi man iš tikrųjų kraujo sužadėtinis!“ 

26 O kai {Viešpats} nuo jo pasitraukė, ji pridėjo: „Kraujo sužadėtinis apipjaustymu“. 

Visiškai nesuprantama, kodėl krikščionys, matydami apyvarpių svarbą dievui, nemaitina jomis savo ganytojo. Šis sandoros sudarymo būdas nėra atšauktas, nei senajame, nei naujajame testamentuose. Kodėl krikščionys nebesudarinėja sandoros su dievu? Mano, kad tai kvailas reikalavimas? Krikščionys linkę atmesti bibliją, kai tai kiems nenaudinga, tačiau naujajame testamente Jėzus pasakė:

Mt 5

Senojo Įstatymo išsipildymas 

17 „Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. 

18 Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys.

Panašu, kad krikščionys spjauna ne tik ant senojo, bet ir naujojo testamento.

Peršasi labai paprasta išvada: judėjai vieninteliai tikrieji dievo garbintojai, nes tik jie vis dar sudarinėja sandorą su dievu, maitindami jį apyvarpėmis. Na o tai, kad jie nepripažįsta Jėzaus, kaltinti negalim - jie gi vieninteliai tikri dievo garbintojai, vieninteliai žinantys tiesą.