2010 m. kovo 3 d., trečiadienis

Babelio bokštas

   

Katalikai bandydami pateisinti savo dievo kraugeriškumą, teigia, kad visos nelaimės vyksta tik dėl pačių žmonių kaltės, o dievas į žmonių gyvenimą nesikiša. Bet biblija atskleidžia šį melą daugelyje vietų, ir viena iš tų vietų yra pasakojimas apie Babelio bokštą.

Pr 11  
4 „Eime, – jie sakė, – pasistatykime miestą ir bokštą su dangų siekiančia viršūne ir pasidarykime sau vardą, kad nebūtume išblaškyti po visą žemės veidą“.
Nesikišantį į į žmonių gyvenimą dievą apėmė baimė ir pavydas:

6 Ir VIEŠPATS tarė: „Štai! Jie yra viena tauta ir visi kalba ta pačia kalba. Tai yra tik jų užsimanymų pradžia! Ką tik jie užsimos daryti, nieko nebus jiems negalimo! 
Vis tik matyt dievas nėra toks tobulas, jei žmonių progresas jam kelia baimę. Apskritai dievas nuo pat pradžių trukdė žmonėms tobulėti (Adomo ir Ievos istorija), taigi galima daryti išvadą, kad dievas ir mokslas yra nesuderinami dalykai.
Taigi, nesikišantis į į žmonių gyvenimą dievas ėmėsi priemonių:
7 Eime, nuženkime ir sumaišykime jų kalbą, kad nebesuprastų, ką sako vienas kitam“. 
8 Taip tat VIEŠPATS išsklaidė juos iš ten visur po žemės veidą, ir jie metė statę miestą. 
Reikia manyti, kad nepaisant baimės ir pavydo, dievas buvo neblogos nuotaikos, nes žmonės nebuvo pražudyti tvanu ar kitokiomis kataklizmomis, netgi nebuvo prakeikti, kas yra labai keista ir nebūdinga.

Yra ir teologų versija apie šį įvykį:
Pr 11,1-11,9: Šį pasakojimą, paremtą pasakojimais apie Babilonijos šventyklų bokštus – ziguratus, įkvėptasis autorius panaudoja pavaizduoti didėjančiam žmogaus nedorumui, besireiškiančiam įžūliomis pastangomis sukurti miestų kultūrą be Dievo. Be to, pasakojimas vaizdžiai paaiškina kalbų įvairovę žemėje ir Babilono miesto vardą. 
Pasirodo, ten nebuvo užplanuota bažnyčia. Nors visai neseniai buvo praėjęs pasaulinis tvanas, pražudęs visus netikėlius, ir visi žmonės buvo Nojaus palikuonys (ech, matyt ne tą išgelbėjo nuo tvano, apsiriko...), jie nustojo gerbti piktąjį senuką.
Kadangi apie jokį kitą garbinimo objektą nerašoma, tai galime manyti, kad jau tada atsirado pirmoji sekuliarios visuomenės užuomazga :D . Nenuostabu, kad dievas bandė tam užkirsti kelią. Deja jo pastangos nuėjo veltui. Žmonės pradėjo garbinti kitus, ne tokius piktus dievus.

     

20 komentarų:

  1. Jeigu netiki, kas rašoma Biblijoje, kam tokius kvailus komentarus rašinėji? Kam ieškai ten "Dievo žiaurumo įrodymų", jeigu ten tik pasakos parašytos?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Aš tik stengiuosi suprasti, kodėl kiti tiki, bet kuo daugiau gilinuosi, tuo kvailiau viskas atrodo.

    Šiame straipsnyje neieškau žiaurumo, tik norėjau suprasti, kodėl nesikišantis į žmonių gyvenimą dievas, vis tik įsikišo.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Bedievi, veltui stengiesi, nepavyks. Čia aš kaip buvusi bedievė iš savo patirties sakau. Nebent susidėjus tam tikroms aplinkybėms.. tai yra kelias į atsivertimą :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. "veltui stengiesi, nepavyks"
    Teigiate, kad tiesos biblijoje nėra? Nesitikėjau to iš tikinčios.

    "susidėjus tam tikroms aplinkybėms.. tai yra kelias į atsivertimą :)"
    Ko vertas tas atsivertimas, jei neįmanoma to racionaliai paaiškinti? Tokiu atveju ta aplinkybe gali tapti ne būtinai ir teigiamas dalykas, pvz. kad ir pamišimas :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Turėjau omeny, kad nesuprasi tikinčiųjų, kol pats nesi vienas iš jų. Tikintysis netikintį supranta, o atvirkščiai - labai retas atvejis.

    pamišimas greičiau ištiks bedievį, tikėjimas gydo.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Tipo, neišgėręs - nesuprasi?

    Paimkime pvz. kad ir pavydą. Gyvenime tai visi pripažįsta kaip ydą, tačiau kai kalba pasisuka apie bibliją, tai tikintiems visiškai normalu, kad jų nepriekaištingos moralės dievas ją turi.
    Jei norite būti suprasti, pirma patys save supraskite.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Bedievi, kodėl sakai, kad stengiesi suprasti, jeigu darai kaip tik priešingai, bandai pagrįsti savo nesupratimą? Ieškai įrodymų savo išankstinei nuomonei patvirtinti. Jeigu tau įdomu kodėl žmonės tiki, tai tu kalbėk su tikinčiuoju ir gilinkis kas jam yra tikėjimas, o ne bandyk primesti jam savo tikėjimo supratimą, aceit racionaliai ištrauktą iš raštų. Juk retas tikintysis yra perskaitęs bent didžiają jų dalį, negi nesupranti, kad ne tam tikrose smulkmenose ir prieštaravimuose esmė? Jeigu paprasti paprastų krikščionių pamastymai tau atrodo per kvaili, tai pasidomėk protingesnių žmonių samprotavimais - Kierkegoru, Augustinu, Akviniečiu, Okamu, Paskaliu, Levinu, Buberiu ir t.t. Gal gilinimasis į juos tau padėtų surasti taip norimą atsakymą, ar tau ir šitie atrodo per kvaili ir nepakankamai kritiški? Jeigu tau norisi žinoti, kaip tie raštai pagrindžia krikščionybę ar judaizmą ar pan., tai domėkis oficialia bažnčių nuomone, gilinkis į teologinius svarsymus, gal kada suprasi, kad ne taip viskas ten primityvu kaip gal kartais norėtūsi. Paviršutiniškas paskaitinėjimas ir pasityčiojimas niekur nenuves, jeigu tau negaila savo laiko, tai sėkmės.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Čia rašau savo požiūrį į bibliją, ir niekam jo neprimetinėju.
    Man įdomu, kodėl akis badantys prieštaravimai jums yra ne esmė? Tai kas tada yra esmė? Aklumas? Tipo, užsimerkime ir manykime, kad viskas gerai?
    Teologai-autoritetai bei oficiali bažnyčios nuomonė savo logika nelabai ir skiriasi nuo pačios biblijos. Apie tai sekančiame straipsnyje.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Savo požiūrį į bibliją primeti visiem tikintiesiem, aceit – va žiūrėkit kuom jūs tikit, bet nebandai gilintis kuom jie iš tikrųjų tiki. Kitaip – manai, kad tikintieji tiki, biblija pagal tavo supratimą. Tiesa ta, kad tai yra tavo interpretacija (kvailoka) ir nieko keisto, kad ir tau pačiam ji atrodo kvaila.
    O esmė yra visuma.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Ir kuo gi mano interpretacijos kvailesnės už teologų interpretacijas? Tuo, kad matau tai, ko tikintieji atkakliai stengiasi nepamatyti?

    AtsakytiPanaikinti
  11. Tuom, kad tu nesugebi skaityti mito, į šias istorijas žiūri labai tiesiogiai ir grubiai nejausdamas vidinės istorijos gijos, kitaip sakant jos nesupranti. Bandymas kalbėti, o tuo labiau vertinti tai, ko neišmanai visada skamba kvailai. Ar atsakiau kodėl tavo interpretacija kvaila?

    Kadangi tau teologinės interpretacijos nesuprantamos dėl išankstinio nusistatymo siųlau paskaityti sekuliaraus žmogaus (Arvydo Šliogerio) įdomią interpretaciją. Ištrauka būtų čia (įmesk į gugle rasi visą tekstą):

    Jūs puikiai žinote gražią legendą, kuri anaiptol nėra tik legenda. Tai niaurokas Biblijos pasakojimas apie kalbos katastrofą. Žmonės sugalvojo pastatyti milžinišką bokštą, aklai geisdami pasiekti Dievo sosto papėdę, ir patys tapti dievais. Dėl tokio mirtingųjų įžūlumo įniršęs Dievas sumaišė žmonių kalbas, ir jie nebegalėjo susišnekėti ar, teisybę sakant, visas jų šnekėjimas virto nusišnekėjimu. O kai iš žmonių kalbų liko tik kliedesiai – juos galiu pavadinti ideologijomis, – dar nebaigtas Babelio bokštas sugriuvo, po savo griuvėsiais palaidodamas ir šauniuosius statytojus.

    AtsakytiPanaikinti
  12. "Tipo, neišgėręs - nesuprasi?"

    Kai gerdavau kas antrą dieną niekaip nesuprasdavau, kaip galima linksmintis, bendrauti nepavartojus alkoholio. Nesupratau, kad alkoholis tik skatina neurozes. O po to užsimiršimui ir bėgimui nuo neurozių vėl geri. Panašiai ir su tikėjimu. Bent jau man taip buvo. Tad neišbalivėjęs, neapsivalęs nesuprasi. Girtuoklis nesupranta (nežino, netiki), kaip gera būti blaiviam, rūkantis įtikinėja save, kad rūkyti yra faina, malonu, skanu, kai įpranti sveikai maitintis, vien užuodus nesveiką maistą gali supykinti. Prie neigiamų ir blogų dalykų labai greitai priprantama, o kas dvarbiausia, geri dalykai šiais laikais dažniausiai nieko nekainuoja. Iš netikėjimo (ar Dievo įstatymų nepaisymo)daromas biznis.


    "Paimkime pvz. kad ir pavydą. tai tikintiems visiškai normalu, kad jų nepriekaištingos moralės dievas ją turi."

    Jeigu kalbame apie krikščionybę (Naujasis testamentas), tai Dievas neturi neigiamų žmogaus savybių. O Judaizme Dievas kaip pavydus pateikiamas tame pačiame kontekste, kad žydai negarbintų stabų, o mylėtų ir garbintų savo vienintelį Dievą. Suprantama.

    AtsakytiPanaikinti
  13. eretikui
    Ši A. Šliogerio interpretacija, tėra iliustracija temai pavadinimu "Kalbos pabaiga?". Perpasakojama teologinė versija, sudedant akcentus kalbai, ir visiškai nekreipiant dėmesio į kitus aspektus.
    Sakydamas, kad tai "nėra tik legenda", turi galvoje šiandien išsigimstančias
    kalbas, o ne praeitį. Dabar išsigimstanti kalba ir yra tas babelio bokštas.

    davatkai
    Man patiko alkoholio sugretinimas su religija. Čia visiškai su Jumis sutinku.
    Prieš pradėdama gerti, linksmintis mokėjot ir be alkoholio, bet pradėjus gerti, tai užmiršote. Tas pats su tikėjimu. Pagalvokite, ką pamiršote pradėjus tikėti į dievą?
    O biznis daromas iš visko, ir ypač pelningas jis iš tikėjimo.

    Dievo pavydas pasireiškia jau istorijoje su Adomu ir Ieva (Pr 3,22). Taigi, ne stabuose esmė.
    "o mylėtų ir garbintų savo vienintelį Dievą" - garbės troškimas taip pat yra yda.

    AtsakytiPanaikinti
  14. Bedievi, tau girdėti žodžiai – alegorija, mitas, simbolis, metafora?

    Šliogerio interpretaciją tau pateikiau ne tam, kad įrodyčiau biblijos teisingumą ar kažką panašaus, norėjau duoti tau pavyzdį, kaip galima protingai perskaityti/suprasti tą tekstą (ir tai nėra vienintelis būdas) iš kurio per neišmanymą tu bandai pasityčioti.

    AtsakytiPanaikinti
  15. Suprantu, kad kritinis požiūris į bibliją, tikintiesiems visada bus kvailas. Vien todėl, kad tai - biblijos kritika.

    AtsakytiPanaikinti
  16. linkiu kritiškiau žiūrėti į savo kritiką

    AtsakytiPanaikinti
  17. "Prieš pradėdama gerti, linksmintis mokėjot ir be alkoholio, bet pradėjus gerti, tai užmiršote. Tas pats su tikėjimu. Pagalvokite, ką pamiršote pradėjus tikėti į dievą?"

    Dievu tikėjau visada. Tik paauglystės pabaigoje Dievas buvo nustumtas (kartu su tėvų autoritetu) ir jo vietą užpildė alkoholis, seksas, rokenrolas ir ateizmas. Ateizmą (jeigu tiksliau, antiteizmą) aš prilyginu žalingiems žmogui dalykams, o tikėjimą - gydantiems (čia kaip minimum).
    Todėl iš savo patirties galiu teigti, kad neišsiblaivęs nesuprasi.

    AtsakytiPanaikinti
  18. Sąvokos "Dievu tikėjau visada" ir "ateizmas" yra nesuderinamos. Jei kada ir sukėlėte maištą prieš savo dievą, tai dar nereiškia, kad buvote ateistė. Gal todėl ir nesuprantate ateistų požiūrio į religiją?

    AtsakytiPanaikinti
  19. Puikiai suprantu ir ateistinį požiūrį ir žinau iš ko jis kyla :D

    AtsakytiPanaikinti