Nuodėmės išpirkimas

Nuodėmių "išpirkimo" mechanizmas:
dievas tėvas siunčia dievą sūnų (t.y. patį save) į žemę, ten skaito pamokslus, bet žmonės  jį nuteisia ir pakabina ant kryžiaus.
Viskas, jūsų nuodėmės išpirktos.
Būtų viskas puiku, bet labai jau daug klausimų kelia tas "išpirkimas". Visų pirma - ką konkrečiai išpirko? Kaip teigia Augustas antiutopija bloge, išpirktos yra visos nuodėmės:

Jėzus išpirko visų praeityje gyvenusių, dabar gyvenančių ir ateityje gyvensiančių žmonių visas nuodėmes

Tai ne visai tiesa, nes tas "išpirkimas" nėra galiojantis. Yra dar ir krikštijimas. Anot katekizmo :

1263 Krikštu atleidžiamos visos nuodėmės – ir gimtoji, ir visos asmeninės, taip pat bausmės už nuodėmes.61 Nebelieka nieko, kas atgimdytiesiems sutrukdytų įeiti į Dievo karalystę, – nei Adomo nuodėmė, nei asmeninė nuodėmė, nei nuodėmės pasekmės, kurių skaudžiausia yra atskyrimas nuo Dievo. 

 Jono krikštytojo ir Jėzaus konkurencija? Beje čia beveik Jėzus prakišo, nes pats ėjo krikštytis pas Joną. "Beveik" nes Jėzaus mazochistinės išdaigos taip pat niekas nenurašė. Tiesiog suplakė viską į krūvą ir dabar turime du atpirkimus, kurie viens be kito negalioja. Tik kyla klausimas kodėl nenuodėmingas Jėzus krikštijosi.
 Bet labiausiai dominantis klausimas yra Jėzaus mazochizmas. Kodėl būtent per kraują, per nukryžiavimą? Kodėl dievo gerumas pasireiškia per prievartą, nusikaltimą, kančią? Nėra kitų būdų išreikšti dievo gailestingumui?
 Šis akis badantis absurdas nedavė ramybės jau pačioje krikščionybės pradžioje, bet tikėjimas nebūtų tikėjimu, jei jam būtų įdomi logika. Štai ir Paulius "Pirmajame laiške korintiečiams"  pateikia versiją, kuri lyg ir turėtų pateisinti dievo mazochizmą:

1 Kor 1

27 Bet Dievas pasirinko, kas pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus. 

28 Ir tai, kas pasaulio akims – žemos kilmės, kas paniekinta, ko nėra, Dievas pasirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažin kuo, – 

29 kad joks žmogus negalėtų didžiuotis prieš Dievą. 

 Ir kur čia tas sugėdinimas? Kodėl apskritai buvo atleista jei žmonės Jėzaus neklausė? Ar nebūtų logiška atleisti tiems, kurie suprato savo klaidas ir priėmė Kristaus mokymą?
Bet viskas įvyko priešingai - dievas nubaustas, ant jo mokymo nusispjauta, bet visiems atleista. Argi neturėtų būti gėda pačiam dievui už tokį absurdą?
Ir pagrindinis klausimas: kas būtų buvę, jei Kristus nebūtų buvęs nukryžiuotas?
Būtų paklausę Jėzaus ir tapę geri? Ar tas gerumas nebūtų  buvusi klaida, nes tada nebūtų jokio atleidimo?

Tikėjimas

Jn 20

25 Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“ O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįleisiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“.

26 Po aštuonių dienų jo mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ 

27 Paskui kreipėsi į Tomą: „Įleisk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis“. 

28 Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas“! 

29 Jėzus jam ir sako:

„Tu įtikėjai, nes pamatei.

Palaiminti, kurie tiki nematę!“

Jėzus palaimino tuos, kurie tiki aklai, t.y. žmonių bukumą ir nenorą siekti žinių.
Nedidelė čia sakyčiau vertybė.

   

Dievas nežudo?

  Vis dar galvojate, kad dievas geras, teisingas ir bodisi žudynėmis?
Pažiūrėkime ką apie tai sako biblija:

Pr 6

6 Ir VIEŠPATS gailėjosi sukūręs žmogų žemėje, ir jam gėlė širdį. 

7 VIEŠPATS tarė: „Nušluosiu nuo žemės veido žmones, kuriuos sukūriau, – žmones drauge su gyvuliais, ropliais ir padangių paukščiais, – nes gailiuosi juos padaręs“. 

*****

Pr 19

24 Tuomet VIEŠPATS lijo ant Sodomos ir Gomoros siera ir ugnimi {nuo VIEŠPATIES iš dangaus}. 

25 Jis sunaikino tuos miestus ir visą Lygumą drauge su visais miestų gyventojais ir žemės augmenija.

*****

Pr 38

7 Bet Eras, Judo pirmagimis, buvo nedoras VIEŠPATIES akyse. VIEŠPATS atėmė jam gyvastį.

*****

9 Bet Onanas, žinodamas, kad palikuonis nebus jam, kada tik susieidavo su brolio žmona, išliedavo savo sėklą ant žemės, nes nenorėjo duoti savo broliui palikuonio.

10 Ką jis darė, buvo nedora VIEŠPATIES akyse. VIEŠPATS ir jam atėmė gyvastį.

*****

Iš 4

24 Atsitiko, kad kelionės metu, nakvojant vienoje užeigoje, VIEŠPATS pasitiko Mozę ir bandė jį užmušti. 

*****

Iš 12

12 Juk tą pačią naktį aš pereisiu per Egipto žemę, užmušdamas visus Egipto krašto pirmagimius ne tik žmonių, bet ir gyvulių; padarysiu teismą visiems Egipto dievams – aš, VIEŠPATS! 

---

29 Vidurnaktį VIEŠPATS užmušė visus Egipto krašto pirmagimius, – nuo savo soste sėdinčio faraono pirmagimio ligi kalėjime esančio kalinio pirmagimio, ir visus gyvulių pirmagimius. 

*****

Iš 14

23 O egiptiečiai vydamiesi žygiavo paskui juos į jūrą visi: faraono žirgai, kovos vežimai ir vežėjai. 

24 Atėjus ryto sargybos metui, VIEŠPATS metė žvilgsnį į egiptiečių kariuomenę iš ugnies ir debesies stulpo ir sukėlė klaiką egiptiečių gretose. 

25 Jis taip įklampino jų vežimų ratus, kad jie vos besisuko. Egiptiečiai tarė: „Bėkime nuo izraeliečių, nes VIEŠPATS kovoja už juos su Egiptu“.

26 Tada VIEŠPATS Mozei paliepė: „Ištiesk ranką viršum jūros, kad vandenys sugrįžtų ant egiptiečių, jų kovos vežimų ir vežėjų!“ 

27 Mozė ištiesė ranką viršum jūros. Auštant jūra ėmė grįžti į savo įprastą vietą, ir egiptiečiai bėgo nuo jos. Bet VIEŠPATS nubloškė juos į jūrą. 

28 Vandenys sugrįžo ir paskandino jūroje kovos vežimus ir vežėjus – visą faraono kariuomenę, žygiavusią paskui izraeliečius. Nė vienas jų neišsigelbėjo.

*****

Iš 32

9 VIEŠPATS kalbėjo Mozei: „Matau, kad ši tauta yra kietasprandė. 

10 Todėl dabar palik mane vieną, kad mano įniršis ant jų įsiliepsnotų ir juos sunaikinčiau, o iš tavęs padaryčiau didelę tautą“. 

*****

Sk 11

31 Tuo tarpu pakilo VIEŠPATIES siųstas vėjas, atpūtė nuo jūros putpelių ir nubloškė jas šalia stovyklos, maždaug dienos kelionės nuotoliu vienoje pusėje ir dienos kelionės nuotoliu kitoje pusėje, visur aplinkui stovyklą, bemaž poros uolekčių sluoksniu ant žemės. 

32 Žmonės tad buvo ant kojų visą tą dieną bei naktį ir rytojaus dieną, rinkdami putpeles. Net tas, kuris mažiausiai surinko, turėjo dešimt homerų. Tada jie išskleidė jas visur aplink stovyklą. 

33 Bet mėsai tebesant jiems tarp dantų, net dar jos nesukramčius, įsiliepsnojo VIEŠPATIES pyktis ant žmonių, ir VIEŠPATS ištiko juos labai skaudžia rykšte. 

34 Užtat ta vieta buvo pavadinta Kibrot- haTaava, nes ten buvo palaidoti žmonės, kurie buvo pasidavę godumui. 

*****

Sk 16

20 Tuomet VIEŠPATS kalbėjo Mozei ir Aaronui, tardamas: 

21 „Pasitraukite nuo šios bendrijos, kad galėčiau viena akimirka juos sunaikinti“.

22 Parpuolę kniūbsti, jie tarė: „O Dieve, visos žmonijos alsavimo šaltini! Argi vienam žmogui nusidėjus, tu ant visos bendrijos pyksi?“ 

---

31 Vos jam ištarus visus šiuos žodžius, žemė atsivėrė po jų kojomis. 

32 Žemė atvėrė savo burną ir prarijo juos drauge su jų šeimomis – visus, kurie priklausė Korahui, ir jų nuosavybę. 

33 Jie tad su viskuo, kas jiems priklausė, nugrimzdo gyvi į Šeolą. Žemė apdengė juos, ir jie pražuvo iš bendrijos. 

---

35 VIEŠPATIES ugnis prasiveržė ir sunaikino anuos du šimtus penkiasdešimt vyrų, atnašavusių smilkalus.

Sk 17

11 Mozė tarė Aaronui: „Paimk savo smilkytuvą, įdėk į jį ugnies nuo aukuro, užberk ant jos smilkalų, skubėk su juo pas bendriją ir atlik už juos permaldavimą. VIEŠPATIES pyktis atėjo, maras jau siaučia“. 

12 Aaronas paėmė smilkytuvą, kaip Mozė buvo jam paliepęs, nubėgo į susibūrusiųjų vidurį, kur jau siautė maras. Užbėręs smilkalų, jis atliko permaldavimą už žmones 

13 ir atsistojo tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Maras buvo sutramdytas. 

14 Mirusiųjų maru buvo keturiolika tūkstančių septyni šimtai, neskaitant tų, kurie mirė su Korahu.

*****

Joz 10

10 VIEŠPATS apstulbino juos išgąsčiu Izraelio akivaizdoje. Izraeliečiai sutriuškino juos prie Gibeono ir vijosi Bet-Horono šlaito keliu, niokodami juos iki pat Azekos ir Makedos. 

11 Jiems bėgant nuo Izraelio žemyn Bet-Horono šlaitu, VIEŠPATS svaidė ant jų iš dangaus didžiulius akmenis iki pat Azekos, ir jie žuvo. Daugiau jų žuvo nuo krušos, negu kad izraeliečiai užmušė kalaviju. 

Manau pakanka įrodymų, kad dievas tiesiog maudosi žmonių kraujyje. Žudo kaip matome įvairiomis progomis ir nebūtinai nusikaltėlius. Kartais žudymo manija užsikrėtusiam dievui netgi Mozė priekaištauja. O Mozė buvo labai žiaurus.