2010 m. spalio 29 d., penktadienis

Nežudysi

 Penktasis dievo įsakymas.
 Būtų nuostabu, jei visi jo laikytųsi, bet biblijos gerbėjai turi rimtų priežasčių jo nesilaikyti.
 Visų pirma - dievas myli žmogžudžius!
 Netikite?
 Du labiausiai dievo mylimi žmonės yra Mozė ir Elijas.
 Šias dvi personas gerbia ir gerumo propaguotojas Jėzus:
Mt 17
3 Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo.

 Pirmoji Mozės žmogžudystė buvo visai ne religinio pobūdžio ir ne dievo įsakymu padaryta:
Iš 2
11 Vieną kartą, kai Mozė jau buvo užaugęs, jis nuėjo pas savo gimines. Stebėdamas jų lažo darbus, jis pamatė vieną egiptietį, mušantį hebrajų – vieną iš jo giminių. 
12 Apsidairęs aplinkui ir nieko arti nematydamas, jis egiptietį užmušė ir paslėpė smėlyje.
 Kadangi dievas čia nagų nekišo, tai ir pati žmogžudystė čia yra mažiausiai pasibjaurėtina - apgynė nuskriaustąjį. Galų gale dar ir paties įsakymo nežudyti nebuvo.
Beje įsakymas nežudyti Mozei nieko nereiškia.

 Davęs begalę nurodymų, dievas staiga pamato, kad izraelitai jau nebe jį garbina o aukso veršį. Įsiutęs dievuliukas pamiršęs visus savo įsakymus ir bet kokį padorumą, nutaria vėl žudyti. Mozė įtikina Gailestingąjį dievą nežudyti, primena Teisingajam, kad duotus pažadus reikia vykdyti. Žodžiu, Neklystantis suprato kad klydo ir skerdynių atsisakė. Sustabdęs Jahvę priekaištais, Mozė puoselėjo savo kraugeriškus planus.
Vos nusileidęs nuo kalno, sunaikina dekalogo lenteles ir pats surengia žiaurias skerdynes:
Iš 32
26 atsistojo stovyklos vartuose ir tarė: „Kas už VIEŠPATĮ, teateina pas mane!“ Visi levitai susibūrė aplink jį. 
27 Jis tarė jiems: „Taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas: 'Prisijuoskite kalaviją prie šono, visi iki vieno! Eikite nuo vartų prie vartų, išilgai ir skersai per stovyklą, ir žudykite savo brolį, kaimyną ir giminaitį'“. 
28 Levitai padarė kaip Mozė įsakė, ir tą dieną krito apie tris tūkstančius žmonių. 
 Be abejo, dekalogo lentelių sunaikinimas buvo neatsitiktinis. Rodyti dešimt įstatymų iš kurių tris ką tik pats pažeidei yra kvaila.
Iš 20
7 Nenaudosi piktam VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo, nes VIEŠPATS nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą.
-----
13 Nežudysi.
-----
16 Neliudysi melagingai prieš savo artimą.
 Mozė melavo savo tautai, kad šios skerdynės vyko dievo paliepimu.
 Taigi, naudoti dievo vardą piktam, žudyti ir meluoti draudžiama, bet jei labai nori - galima?
 Dievas ne tik nepasipiktino tokiu Mozės elgesiu, bet ir toliau laikė savo numylėtiniu, vertu vietos danguje.
 Tai kas, anot dievo, yra moralu, o kas amoralu?
 Kodėl tie įstatymai buvo skelbiami? Tam kad jų nesilaikyti?
 Kodėl dievas uždraudęs žudyti, vertė izraelitus naikinti ištisas tautas?

  Antrasis dievo numylėtinis taip pat skerdynių nesibodėjo.
Baalo pranašams, anot biblijos, įrodęs savo dievo  pranašumą, nepasistengė jų atversti į savo tikėjimą, o dar nespėjus pranašams atsipeikėti juos visus išžudė:
1 Kar 18
39 Tai matydami, visi žmonės puolė kniūbsčia, šaukdami: „VIEŠPATS yra Dievas! Tik VIEŠPATS yra Dievas!“
40 Elijas jiems tarė: „Čiupkite Baalo pranašus! Nė vienam neleiskite pabėgti!“ Jie buvo suimti. Nuvaręs juos žemyn prie Kišono upelio, Elijas ten juos nužudė.
 Na žinoma, kam čia tas gerumas. Jis nepopuliarus danguje.
Į dangų be persėdimo keliauja tik žmogžudžiai:
2 Kar 2
11 Jiems einant toliau ir besikalbant, staiga juodu perskyrė ugnies vežimas ir ugningi žirgai. Elijas pakilo viesulu į dangų.

Nieko nuostabaus kad krikščionys  nesilaikė dekalogo įstatymų.
Dievas savo veiksmais nieko ir neįpareigojo jų laikytis.

2010 m. spalio 19 d., antradienis

Dekalogas

Anot biblijos, originalus dešimties dievo įsakymų tekstas buvo užrašytas paties dievo:
Iš 31
18 Pabaigęs kalbėti su Moze ant Sinajaus kalno, VIEŠPATS padavė jam Sandoros lenteles – akmenines plokštes, parašytas paties Dievo pirštu.
Iš 32
16 Lentelės buvo Dievo darbas ir raštas buvo Dievo raštas, įrėžtas lentelėse.
 Tokie įstatymai berods turėtų būtų amžini ir nekintami, bent jau tiems, kurie teigia geriau už kitus išmanantys dieviškuosius reikalus. Bet...

Šiuos dešimt įstatymų galime biblijoje sutinkame dviejose vietose: Išėjimo 20, 2–17 ir Pakartoto Įstatymo 5, 6–21. Abiejose vietose įstatymai vienodi, kas lyg ir turėtų pabrėžti šių įsakų svarbą ir nekintamumą. Bet matyt teologai mano taip gerai viską suprantą, kad gali pataisyti netgi patį dievą.

Atsiverskime katekizmą , ir pamatysime kad dievą krikščionys jau pataisė: išmetė ar pakeitė neteisingai dievo užrašytus įstatymus:
Katechetinė formulė
Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.
Netark Dievo Vardo be reikalo.
Švęsk sekmadienį.
Gerbk savo tėvą ir motiną.
Nežudyk.
Nepaleistuvauk.
Nevok.
Nekalbėk netiesos.
Negeisk svetimo vyro ir svetimos moteries.
Negeisk svetimo turto. 
 Užkliuvo RKB teologams antrasis dievo įsakymas:
Iš 20
4 Nedirbsi sau drožinio nei jokio paveikslo, panašaus į tai, kas yra aukštai danguje ir kas yra čia, žemėje, ir kas yra vandenyse po žeme. 
5 Jiems nesilenksi ir jų negarbinsi, nes aš VIEŠPATS, tavo Dievas, esu pavydus Dievas, skiriantis bausmę už tėvų kaltę vaikams – trečiajai ir ketvirtajai kartai tų, kurie mane atmeta, 
6 bet rodantis ištikimą meilę iki tūkstantosios kartos tiems, kurie mane myli ir laikosi mano įsakymų.
Dievas žinoma neįvertino, kad lavono ant kankinimo įtaiso pardavinėjimas ir šventinimas yra labai naudingas dalykas.
Įstatymas ant tiek kvailas, kad palyginime katalikai jį išbraukė net iš Pakartoto Įstatymo.

Trečiasis dievo įsakymas teigia:
Iš 20
7 Nenaudosi piktam VIEŠPATIES, savo Dievo, vardo, nes VIEŠPATS nepaliks nenubausto to, kuris naudoja piktam jo vardą. 
 Katekizmas nėra toks kategoriškas - dievo vardo negalima minėti jei nėra reikalo, bet jei reikalas yra, tai jį galima ir piktam naudoti.
Tikslas pateisina priemones.
Negi dievas to nežinojo?