Nuodėmės išpirkimas

Nuodėmių "išpirkimo" mechanizmas:
dievas tėvas siunčia dievą sūnų (t.y. patį save) į žemę, ten skaito pamokslus, bet žmonės  jį nuteisia ir pakabina ant kryžiaus.
Viskas, jūsų nuodėmės išpirktos.
Būtų viskas puiku, bet labai jau daug klausimų kelia tas "išpirkimas". Visų pirma - ką konkrečiai išpirko? Kaip teigia Augustas antiutopija bloge, išpirktos yra visos nuodėmės:

Jėzus išpirko visų praeityje gyvenusių, dabar gyvenančių ir ateityje gyvensiančių žmonių visas nuodėmes

Tai ne visai tiesa, nes tas "išpirkimas" nėra galiojantis. Yra dar ir krikštijimas. Anot katekizmo :

1263 Krikštu atleidžiamos visos nuodėmės – ir gimtoji, ir visos asmeninės, taip pat bausmės už nuodėmes.61 Nebelieka nieko, kas atgimdytiesiems sutrukdytų įeiti į Dievo karalystę, – nei Adomo nuodėmė, nei asmeninė nuodėmė, nei nuodėmės pasekmės, kurių skaudžiausia yra atskyrimas nuo Dievo. 

 Jono krikštytojo ir Jėzaus konkurencija? Beje čia beveik Jėzus prakišo, nes pats ėjo krikštytis pas Joną. "Beveik" nes Jėzaus mazochistinės išdaigos taip pat niekas nenurašė. Tiesiog suplakė viską į krūvą ir dabar turime du atpirkimus, kurie viens be kito negalioja. Tik kyla klausimas kodėl nenuodėmingas Jėzus krikštijosi.
 Bet labiausiai dominantis klausimas yra Jėzaus mazochizmas. Kodėl būtent per kraują, per nukryžiavimą? Kodėl dievo gerumas pasireiškia per prievartą, nusikaltimą, kančią? Nėra kitų būdų išreikšti dievo gailestingumui?
 Šis akis badantis absurdas nedavė ramybės jau pačioje krikščionybės pradžioje, bet tikėjimas nebūtų tikėjimu, jei jam būtų įdomi logika. Štai ir Paulius "Pirmajame laiške korintiečiams"  pateikia versiją, kuri lyg ir turėtų pateisinti dievo mazochizmą:

1 Kor 1

27 Bet Dievas pasirinko, kas pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius. Dievas pasirinko, kas pasauliui silpna, kad sugėdintų galiūnus. 

28 Ir tai, kas pasaulio akims – žemos kilmės, kas paniekinta, ko nėra, Dievas pasirinko, kad niekais paverstų tai, kas laikoma kažin kuo, – 

29 kad joks žmogus negalėtų didžiuotis prieš Dievą. 

 Ir kur čia tas sugėdinimas? Kodėl apskritai buvo atleista jei žmonės Jėzaus neklausė? Ar nebūtų logiška atleisti tiems, kurie suprato savo klaidas ir priėmė Kristaus mokymą?
Bet viskas įvyko priešingai - dievas nubaustas, ant jo mokymo nusispjauta, bet visiems atleista. Argi neturėtų būti gėda pačiam dievui už tokį absurdą?
Ir pagrindinis klausimas: kas būtų buvę, jei Kristus nebūtų buvęs nukryžiuotas?
Būtų paklausę Jėzaus ir tapę geri? Ar tas gerumas nebūtų  buvusi klaida, nes tada nebūtų jokio atleidimo?